Security training
Buvau šiandien security traininge. „Nusikaltėlio išpažintis“ vadinosi. Ir taip, tai buvo oficialus mokymų pavadinimas.
Mokymus vedė toks ~45 metų švedas, kurio vardo neatsimenu, bet istoriją atsimenu ganėtinai neblogai. It goes as follows:
1990 ar 1991 metai. Profesionalus 24 metų plėšikas-įsilaužėlis (kas savaitę išlukštenantis po 3-5 seifus) po vieno nepavykusio seifo sprogdinimo (sakė trotilas nekokybiškas buvo) nusprendė, kad laikas baigt smulkmėm užssiiminėti ir laikas stumtelėti savo karjerą į priekį. Robbing the bank, that is.
Kaip visada, atsirado insider information. Be to, paaiškėjo, kad prie banko pinigų į saugyklą Švedijoje tais laikais galėjo patekti bet kas, nutaisęs pakankamai naglą snukutį (Instrukcija: prieinate prie front desk, po stalu paspaudžiate praėjimą į saugyklą atidarantį mygtuką, nusileidžiate laiptais žemyn, spiriate į prieš saugyklos duris esančius vartelius (šiaip juos reiktų atrakinti, bet jie nelūždami atsidaro ir spyrus), įeinate į saugyklą (ji darbo metu neužrakinta), ir tada telieka išlaužti seifo duris, kad save gerbiančiam vagiui yra 10-15 min. darbas).
Kadangi seifo durys laužiamos triukšmingai, o išnešti pinigus irgi sunku, kai tave puola policija, mūsų herojus prieš darbo dienos pabaigą su partneriu įsliūkino (antrą kartą, o banko darbuotojai vėl nieko nepastebėjo!) į tą saugyklą ir per naktį susikrovė lagaminus pinigų ir aukso iš klientų seifų (vienas keistesnių radinių buvo dantų su auksinėmis plombomis stiklainis, bet jį paliko – sakė, per daug creepy). Tada ryte, kai saugyklos duris atrakino, abudu partneriai panaudojo „surprise method“ ir iš banko išlėkė, kol dar niekas net nespėjo iškviesti policijos. Iš viso išnešė 1mln. EUR ekvivalentą, policija jų taip niekada ir neparišo.
Praėjo nepilni metai. Mūsų herojų pagavo už kažkokį kitą nusikaltimą ir pasodino 6,5 metams. Kadangi jis suprato, kad įsilaužimais/apiplėšimais užsiimti išėjus iš kalėjimo nebepavyks, o ir apskritai ne tame ateitis, nusprendė herojus užsiiminėti finansiniais nusikaltimais. Vis dėlto tam pirmiausia reikia šį tą apie finansus žinoti, todėl kibo kalėjime į savarankiškus mokslus, o po kelių metų išėjęs (be abejo, tų 6,5 metų neišsėdėjo) įstojo į SSE finansus. Baigė pirmu numeriu savo kurse. Kažkokia finansų institucija siūlė jam labai promising karjerą. Tikriausiai todėl, kad nieko nežinojo apie jo criminal record.
Blah blah blah, drugs girls rock‘n‘roll, bet kažkuriuo studijų metu ėmė tas mūsų herojus ir atsivertė. Tapo blaivininku geriečiu su žmona ir dviem vaikais, kuris dabar yra grief management coach, skaito paskaitas apie nusikaltėlių psichologiją ir yra pasiryžęs atsiprašyti ir nuostolius kompensuoti visoms savo aukoms. Kad šitoj vietoj neištiktų diabetinė koma – ištrauka iš jo ir mūsų head of security dialogo:
HoS: „All the security measures untertaken in the bank have been introduced after the actual incidents related to the lack of them. We are now sure that no one could stay in the vault during the night unnoticed“
Hero: „I am 100% there is a way to do that. G4S also thought there’s no way they could be robbed” (visai neseniai įvykęs garsusis G4S pastato Stokholme apiplėšimas su malūnsparniais)
Papildomi faktai:
Prieš 20 metų apiplėštas bankas buvo SEB. HoS, matėsi, iki šiol tai priima labai asmeniškai.
Šis nusikaltimas - iki šiol didžiausias banko apiplėšimas Švedijos istorijoje.
Kur dingo tas milijonas eurų? Juos per patikėtinį investavo Lichenšteine, ir patikėtinis dingo su visais pinigais, kurių mūsų herojus dar nebuvo spėjęs išleisti narkotikams, alkoholiui et al. „This is the general rule – criminals earn a lot, but they are always broke“.
Apie šį nusikaltimą mūsų herojus prisipažino. Po to, kai suėjo senaties terminas . Dabar apie tai rašo knygą.
To sum up – tokie mokymai sukelia daug daugiau minčių apie saugumo užtikrinimą nei visokie sausi „niekur niekada nepalikite savo praėjimo kortelių ir užrakinkite duris“. Nes užrakintos durys nepadės:)
