07 Jul 09
Pasnekesiai vol. 2
Atejus vasarai, sustiprejus sentimentams ir graziems jausmams pramuse ant poezijos (bandymu). Vaziuojam toliau:
Šneki, ir saulė šviečia –
Tačiau širdy ledokšnis
Neduoda man ramybės.
Sakyt nenoriu nieko
(Juk patylėti mėgstu aš ir šiaip)
Tačiau baisu – juk ar suprasi tu
Kad žodžiai kartais – tai, ko nesakai,
O ne kas čaižiai erdvę plėšia.
Tad tyliu. Nieko nesakau. Stebiu tave.
Tu nueini.
